Maistinių skaidulų reikšmė žmogaus organizmui
Maistinės skaidulos (kitaip vadinamos ląsteliena)- tai augalinio maisto dalis. Jos dažniausiai yra neskaidomos virškinimo fermentų, todėl praeina pro virškinamąjį traktą nepakitusios. Bet yra tokių skaidulų, kurios skaidomos 
žarnyne, ten gyvenančių bakterijų fermentų (todėl ir vadinamos nevirškinamais oligosacharidais arba prebiotikais). Skaidulos yra labai naudingos žmogaus organizmui, tačiau atliktų tyrimų duomenys rodo, kad žmonės visgi nepakankamai jų vartoja. Per parą jų reikėtų gauti apie 25-30 g.
Skaiduloms priklauso celiuliozė, hemiceliuliozė, ligninas, pektinai ir kiti. Jos yra skirstomos į vandenyje tirpias ir netirpias:
- tirpios maistinės skaidulos: pektinai, guaro guma, inulinas;
- netirpios maistinės skaidulos: celiuliozė, hemiceliuliozė, ligninas, protopektinai.
Skaidulinių medžiagų reikšmė:
- mažina „blogojo” cholesterolio koncentraciją kraujyje, bet nekeičia „gerojo” cholesterolio koncentracijos;
- slopina cholesterolio gamybą, mažina riebalų rezorbciją;
- suriša tulžies rūgštis, todėl jos geriau pašalinamos;
- skatina žarnyno motoriką, todėl saugo nuo vidurių užkietėjimo, hemorojaus, divertikuliozės, vėžinių pakitimų;
- pagreitina maisto judėjimą žarnynu;
- veikia maisto medžiagų absorbciją;
- padeda sumažina cukraus kiekį kraujyje;
- padeda iš organizmo pašalinti sunkiuosius metalus;
- palengvina virškinimą;
- sutrumpina kancerogenų poveikio žarnyno sienelėms laiką.
Skaidulinių maistinių medžiagų daugiausia yra grūdiniuose produktuose, daržovėse ir vaisiuose (100g produkto):
- kviečių sėlenos 44,90g;
- sėmenys 24.40g;
- džiovintos figos 18.50g;
- sojos 15.30g;
- pupelės 15.00g;
- kviečių gemalai 14.00g;
- džiovinti abrikosai 14.00g;
- migdolai 12.90 g;
- džiovinti obuoliai 10.30g;
- kviečiai 9.90g.
Maistas, kuris turi maistinių skaidulų, turi mažiau ir kalorijų, todėl tinka nutukimo profilaktikai ir gydymui.
Labai naudingos yra sėlenos, kuriose ypač daug maistinių skaidulų. Sėlenos gerai išbrinksta skrandyje ir sukelia sotumo jausmą, todėl puikiai tinka tiems, kurie nori atsikratyti antsvorio, sureguliuoti kūno svorį. Taip pat sėlenos:
- suaktyvina žarnyno veiklą;
- mažina puvimo procesus;
- sujungia ir pašalina iš organizmo sunkiuosius metalus;
- palaiko gerųju bakterijų gyvybingumą;
- mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje.
Vartojant sėlenas sureguliuojama medžiagų apykaita. Žmogus jaučiasi daug geriau, jo nevargina nemalonūs pojūčiai (pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas, skausmas). Sėlenose gausu ir įvairių vitaminų (ypač B gr) bei mineralinių medžiagų. Jas labai patogu vartoti, nes jas galima dėti į košes, sriubas, garnyrus, valgyti su jogurtu, pienu sultimis ar įmaišyti į įvairius kepinius.
Per mažai suvartojant maistinių skaidulų, atsiranda įvairių sutrikimų, vystosi ligos. Jų trūkumas gali sukelti:
- obstipacijas;
- karcinomas;
- polipus;
- hemorojų;
- divertikuliozę;
- aterosklerozę;
- išeminę širdies ligą;
- arterinę hipertenziją;
- cukrinį diabetą.
Valgant daug skaidulų mažėja gimdos gleivinės (endometriumo) vėžio atvejų.
Prebiotikai. Tai yra skaidulinės medžiagos, kurios yra nevirškinamos, tačiau skaidomos gerųjų žarnyno bakterijų. Jie yra bakterijų (bifidobakterijų ir laktobacilų)maistas, dėl to skatina jų augimą. Prebiotikų vartojimas turi itin svarbią reikšmę, nes atstatoma normali mikroflora. Šios maistinės skaidulos suriša tulžies rūgštis, sumažina angliavandenių rezorbciją, todėl sumažina riebalų ir gliukozės kiekį kraujyje. Jų yra sėlenose, kruopų košėje, rupaus malimo duonoje, daržovėse (artišokai, svogūnai, porai, šparagai). Pagrindinis prebiotikas yra inulinas, kuo šviežesnės daržovės, tuo jo daugiau. Inulinas išbrinksta, sukeldamas sotumo jausmą skrandyje.
Kadangi žmonės šiais laikais nepakankamai vartoja būtinųjų maistinių skaidulų, todėl reikėtų vartoti maisto papildus, kurių sudėtinė dalis yra maistinės skaidulos.