Kuo naudingos uogos?

Vasara – uogų metas. Suskubkime prisivalgyti jų į valias, nes šviežios uogos – vitaminų ir mineralų šaltinis.

Ryškiaspalvės, kvapnios ir sultingos uogos – natūralus biologiškai aktyvių medžiagų lobynas. Gliukozė ir fruktozė, suteikiančios joms saldumo, yra nepakeičiamas energijos šaltinis. Vitaminai didina organizmo atsparumą. Rauginės medžiagos malšina uždegimus. Mineralinės medžiagos užtikrina normalią organų ir endokrininių liaukų veiklą. Organinės rūgštys gerina virškinimą, malšina troškulį ir gaivina. Ląsteliena ne tik gerina žarnyno veiklą, bet ir skatina sotumo jausmą.

Braškės – vienos iš anksčiausiai prinokstančių uogų. Jose gausu vitamino C. 100 g braškių šio vitamino yra 66,6 mg. Šis kiekis pilnai patenkina suaugusio žmogaus vitamino C paros poreikį. Iš mineralinių medžiagų daugiausia randama kalio – 1453 mg šimtame grame uogų. Braškės – skanios uogos, bet nepatartina jų vartoti alergiškiems asmenims.

Juodieji serbentai – vitamino C “čempionai”. Gausu juose ir kitų vitaminų, tad juos sveika valgyti kenčiantiems nuo aterosklerozės. Kaip magnio šaltinis, jie tinka sergantiems hipertonija. Be to, maldo galvos ir sąnarių skausmus, mažina cukraus kiekį kraujyje. Nepatartina valgyti daug juodųjų serbentų sergantiems tromboflebitu, nes jie tirština kraują.

Avietės – aspirinas be šalutinio poveikio. Sultingos avietės gerina virškinimą, pasižymi pykinimą bei uždegimus stabdančiomis savybėmis. Gydo avitaminozę, mažakraujystę. Džiovintuose uogose yra salicilo rūgšties, kuri veiksminga nuo peršalimo, gripo, anginos. Ypač vertingos yra miško avietės.

Vyšnios – labai naudingos sergant mažakraujyste. Jose gausu geležies. Tad jų iki soties turėtų valgyti moterys, kurių mėnesinės gausios. Vyšnios reguliuoja kraujo krešėjima, todėl tinka infarktų ir insultų prifilaktikai. Smulkinti vyšnių stabdo kraujavimą iš nosies. Dėl antiseptinių savybių vyšnios “atbaido” stafilokokus ir streptokokus. Liaudies medicinoje vyšnių sultys vartojamos nuo karščiavimo ir atsikosėjimui palengvinti. O praskiestos pienu – nuo reumato bei sąnarių skausmo.

Agrastai. Juose gausu pektinų, kurių dėka iš organizmo pašalinami sunkieji metalai. Jie mažina kraujospūdį ir stiprina kraujagysles, todėl puikiai tinka sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Kuo daugiau šviežių uogų patartina valgyti žmonėms, kuriems gresia insultas. Agrastų sultys su trupučiu medaus gydo gerklę. Agrastų nereikėtų vartoti sergant cukriniu diabetu ir enterokolitu.

Mėlynės. Tai akių uogos. Nuolat valgant mėlynes (ne tik šviežias, bet ir džiovintas, trintas), atsigauna pavargusios akys, pradedama geriau matyti tamsoje. Šią savybę dar karo metais išnaudojo lakūnai. Mėlynės stabdo viduriavimą. Dar mėlynės atitolina senatvę: šviesina atmintį, tvirtina raumenis. Trintų uogų kompresai gydo egzemą ir hemorojų.

Šaltinis : www.jovita.lt